
Premjeros laukiantiems žiūrovams – artimesnė pažintis su “Tadas Blinda. Pradžia” personažais
Iki didžiausio šių metų Lietuvos kino istorijos įvykio – brangiausio kada nors Lietuvoje sukurto filmo “Tadas Blinda. Pradžia” premjeros – likus mažiau nei mėnesiui, kūrybinė grupė siūlo artimesnę pažintį su svarbiausiais ir įdomiausiais juostos herojais. Jūsų dėmesiui – ne tik personažų apibūdinimai, bet ir naujausi, charakteriniai, jų plakatai. TADAS BLINDA. Vieni jį vadino plėšiku, kiti – svieto...
Skaityti daugiau >
Iki didžiausio šių metų Lietuvos kino istorijos įvykio – brangiausio kada nors Lietuvoje sukurto filmo “Tadas Blinda. Pradžia” premjeros – likus mažiau nei mėnesiui, kūrybinė grupė siūlo artimesnę pažintį su svarbiausiais ir įdomiausiais juostos herojais. Jūsų dėmesiui – ne tik personažų apibūdinimai, bet ir naujausi, charakteriniai, jų plakatai.
TADAS BLINDA. Vieni jį vadino plėšiku, kiti – svieto lygintoju. Nedaugelis pažinojo jį kaip žmogų. Ir vos keli galėtų papasakoti, kas iš tiesų įvyko Luokės apylinkėse tą neramią 1861-ųjų vasarą.
Filme “Tadas Blinda. Pradžia” bus vaizduojama Tado jaunystė. Čia būsimasis svieto lygintojas - vos išaugęs iš paauglystės, iki šiol nesusidūręs su ypatingais likimo išbandymais, kol kas neturintis jokių atsakomybių. Jis gyvena linksmai, nerūpestingai, nekuria didelių ateities planų.
Užgriuvus tikrovei, prasideda įdomiausias herojaus etapas, kai jam reikia pradėti reaguoti į tai, kas vyksta aplink. Kol kas Tadas – joks didvyris, nekeliantis sau tikslų apie laisvę, lygybę, kovą dėl teisingumo.
Anot scenarijaus autoriaus Jono Banio, viskas pasikeičia, kai dėl jo pradeda nukentėti žmonės, aplink vyrą ima burtis gandų prisiklausę žmonės: “Tuomet Tadas supranta, jog jis yra atsakingas ne tik už save ir savo nerūpestingą būtį, bet ir už daugelio žmonių gyvybes. Taigi legenda gimsta iš nieko, o Tado žmogiškosios savybės – dora, teisybė, gėrio suvokimas – iš esmės ir leidžia jam ta legenda tapti”.
“Scenarijus buvo pradėtas kurti likus dviems metams iki filmavimų pradžios, todėl scenos buvo rašomos bandant išjausti ir pastatyti herojų į tam tikras situacijas, kurios kyla jam atsidūrus vienokiame ar kitokiame veiksme. Mėginome suprasti, kaip jaustųsi toks žmogus, kaip mes jaustumėmės tokioje situacijoje. Kai filme sutiko filmuotis Mantas, jokie video bandymai nebuvo atliekami, nes tai buvo tas žmogus, kurio norėjau. Tai nėra kovų ir gyvenimo užgrūdintas žmogus, mes specialiai ieškojome asmenybės, galinčios įtikinamai parodyti virtimą iš jauno nerūpestingo žmogaus į istorinį svieto lygintoją. Kaip mums tai pavyko – pamatysite filme”, - intriguoja režisierius Donatas Ulvydas.
Mantas Jankavičius – garsus Lietuvos populiariosios muzikos dainininkas. Vilniaus konservatorijoje 4 metus mokėsi groti trombonu. Yra išleidęs tris solinius albumus. Teatre debiutavo A. Cholinos modernaus šokio spektaklyje, taip pat atliko Romeo partiją miuzikle „Meilė ir mirtis Veronoje“, o miuzikle „Paryžiaus katedra“ vaidino Kvazimodą.
Vaidmuo filme „Tadas Blinda. Pradžia“ bus pirmasis Manto išbandymas kine, kuriam aktorius rimtai rengėsi jau nuo 2009-ųjų metų.
KRISTINA. Įsimylėti maištininką padoraus dvarininko dukrai – neatleistina nuodėmė. Padėti sukilėliams – nusikaltimas, baudžiamas mirtimi. Bet kitaip iš auksinio narvelio nepaspruksi...
“Kristina yra visiškai kitokio temperamento nei jos motina Konstancija (ją filme vaidina A.Ditkovskytės mama, garsi aktorė Tatjana Liutajeva). Kristina supranta, kad ją stengiamasi užauginti auksiniame narvelyje, tačiau nenori su tuo susitaikyti. Ji jauna, nenusivylusi gyvenimu ir maištauja prieš tėvus. Susižavėjimas maištininku – tai viena iš to maišto formų”, - apie Agnės Ditkovskytės personažą pasakoja scenarijaus autorius Jonas Banys.
Tuo metu, kai visi banditus gaudo, gerai išsiauklėjusi Kristina visai jų nebijo ir net stengiasi papulti į kitą, dar nepažintą, barikadų pusę. Ir tik vėliau, atsidūrus toje realybėje, atsiranda suvokimas, jog tokiuose įvykiuose negali likti abejingas, turi pasirinkti vieną arba kitą pusę. Mergina pasirenka visiškai kitaip, nei iš jos šioje situacijoje tikėtųsi tėvai.
“Kristinos vaidmuo buvo specialiai rašomas Agnei Ditkovskytei, todėl jau iš pat pradžių turėjome aiškų vaizdą, kaip jos herojė atrodys filme. Juostoje Kristinos nebus daug, tačiau jos siužetinė linija – labai simpatiška”, - sako J.Banys.
Agnė Ditkovskytė – lietuvių aktorė, besifilmuojanti Rusijoje. yra žymaus lietuvių aktoriaus bei režisieriaus Olego Ditkovskio ir rusų aktorės Tatjanos Liutajevos duktė. 2004 m. ji persikėlė gyventi į Maskvą, čia baigė lietuvišką J. Baltrušaičio vardo mokyklą, studijavo Kinematografijos institute.
Aktorė vaidino filmuose „Karštis“ (2006, rež. R. Gigeneišvili), „Meilės ženklai“ (2006, rež. V. Mirzojevas), „Rudens valsas“ (2008, rež. O. Filipenka), „Angelo sparnai“ (2008, rež. M. Maličius), „Dvi istorijos apie meilę“ (2009, rež. Mi.Maličius), „Robinzonas“ (2010, rež. S. Bobrovas), „Baubas. Sugrįžimas“ (2010, rež. O. Stepčenka) ir kt.
EDMUNDAS. Tiesą apie tai, kas įvyko prieš 15 metų, žinojo tik keturi žmonės. Ir jis. Gyvi išliko tik du. Ir jis. Likę kankinosi visą gyvenimą. Tik ne jis.
“Jis yra tas lietuvis, dėl kurio mūsų Lietuvoje šiuo metu yra taip, kaip yra. Šliužas, intrigantas, vagis, tipiškas šiandienos lietuvis, kurio mes nekenčiame, bet iš esmės jo kiekviename mūsų yra labai daug“, - didžiausią filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ blogiuką Edmundą apibūdina scenarijaus autorius Jonas Banys.
Panašiai apie savo personažą pasakoja ir aktorius Dainius Kazlauskas: „Gaila, bet Edmundas – tipiškas mūsų laikų žmogus. Tai savanaudis, tuščiagarbis žmogus. Menkysta, siekianti tikslo bet kokia kaina. Nebijau pasakyti: Edmundą drąsiai galima lyginti su tipišku šiuolaikiniu „lietuviu“.
Šis filmo herojus dėl asmeninės ir materialinės naudos gali padaryti bet ką. Tik ne žudyti, nes jis tam per didelis bailys. Tačiau vogti, regzti intrigas bei sukčiauti jam sekasi puikiai. Kaip, beje, ir vilioti svetimas moteris.
Pasak J. Banio, D.Kazlauskas buvo šiam vaidmeniui parinktas vos tik pradėjus rašyti scenarijų. Filmo autoriai jau tada ieškojo stipraus aktoriaus, nebijančio dirbti su neigiamais personažais ir galinčio perteikti tam tikrus charakterio niuansus. Tuo tarpu D.Kazlauskas, sužinojęs, kad vaidmuo kuriamas būtent jam, atsisakyti jo taip pat negalėjo.
D. Kazlauskas – teatro bei kino aktorius bei režisierius, sukūręs įsimintinus vaidmenis garsiausių Lietuvos režisierių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno, Jono Vaitkaus spektakliuose. Jis filmavosi ne tik mūsų šalies, bet ir Europos, JAV filmuose, 2005 metais buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.
Aktorius vaidino filmuose „Žalčio žvilgsnis“ (1990, rež. G.Lukšas), „Džiazas“ (1992, rež. R.Banionis), „Hunas Atila“ (2001, rež. D.Lowry), „Matrioškos“ (2005, rež. G.Goosens), „Nebijok: Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimas“ (2005, rež. J.Bleckner), „Šokantis kirminas“ (2006, rež. I. Jonynas), „Atsisveikinimas“ (2009, rež. T.Donela) ir kt.
MOTIEJUS: Kai gyveni draugo šešėlyje, tenka nuryti daug nuoskaudų. O kaip nuryti išdavystę?
Tai – geriausias Tado Blindos (akt. Mantas Jankavičius) draugas. Jei gyventų idealiame pasaulyje, maištininkų vadu turėtų tapti jis. „Jis tas gerasis lietuvis, kuris viską laiko ant savo pečių. Jis atsakingas, rimtas, suvokiantis tikrovę, žinantis, kad nėra idealaus pasaulio, todėl nepraktiškas svajones yra linkęs iškeisti į naudingus daiktus“, - herojų, kurį filme įkūnijo garsus jaunosios kartos aktorius Jokūbas Bareikis, apibūdina Jonas Banys.
Suvokdamas, jog dėl vėjavaikiško Tado elgesio kenčia niekuo dėti žmonės, Motiejus stengiasi tapti savotišku draugo sąžinės balsu. Jam skaudu, kad žmonės buriasi aplink niekuo nenusipelniusį nutrūktgalvį, kuris, užuot kovojęs už teisybę, kirkina didžiausio maištininkų priešo dukrą. Dviejų draugų, dviejų skirtingų pasaulėžiūrų priešprieša išprovokuoja vieną svarbiausių filmo konfliktų.
„Motiejus – tikras geras kaimo žmogus, nuo mažens augęs prie žemės. Kasdienis sunkus darbas išugdė jį užsispyrusį, darbštų ir sąžiningą. Žemė jam, kaip ir daugeliui to meto žmonių – ne šiaip maisto šaltinis, bet visas gyvenimas Todėl pasirodžius caro kareiviams, viskas įgyja ir kitą prasmę - žemė tampa laisvės simboliu. Laisvės, kuri savyje talpina labai daug - tai ir šeima, ir gimtosios vietos, vaikystės prisiminimai, tėvynė. Kova tampa gyvybiškai svarbi. Kokia prasmė pasiduoti ir gyventi praradus viską, kas tau brangu?“ – apibūdindamas savo personažą retoriškai klausia J. Bareikis.
Mažiau >